mergauti

mergáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr., mérgauti, -auja, -avo K, Pls 1. būti netekėjusiai: Šitolei mergãvo, tai ir kraitį susikrovė Kt. Ar seniai ji čia pradėj[o] mérgaut, o jau ištekėj[o] Alv. Man labai gera par motulę būti, mergele mergauti Švnč. Dar kai aš mérgavau, tep nebuvo Mrs. Atsėjo (pasisekė), tai atsėjo jai: ir ilgai mergãvo, ir gerą vyrą gavo Trgn. Pas močiutę būdama, merguže mergáudama, daug pakėliau kalbužėlių JV1074. Negražu nuo kaimynėlių ma[n] ilgai mergáujančiai JV56. Da mergauk, mergytėl, nors trejus metelius NS357. 2. psn. užsakams einant jaunajai, draugių lydimai, lankyti bažnyčią, dėvėti tam tikrą galvos papuošalą – galioną: Tarpinė[je] nedėlio[je] užsakų mérgauna jaunoji merga su dviem parėdkininkėm, t. y. tebėra merga J. Seniau jaunoji su pamergėms mérgaudavo prieš vestuves Skr. Ana, jau ir Ona mergáuja, o apie piršlybas dar mes nieko negirdėjome Srv. Senų senovės laikūs reikėjo tris savaites mérgauti Akm. 3. Dkš, Grl ieškoti mergos, žmonos, važinėti piršlėmis: Paėmiau svainį per piršlį ir leidausi mergáuti J.Jabl. Jau treti metai mergáuja ir vis dar neapsiženija Kt. Juodu išvažiavo mergáuti Lp. Šit ateina rudenėlis, vyrai mergauti pradeda Nm. 4. Kt, Šl, Jnšk psn. ieškoti mergos, samdinės, tarnaitės: Tėvas išvažiavo mergáuti Kb. Má[n] reikėjo visą žiemą mergáut, kol susiieškojau gerą mergą Gs. Boba nepagali, reiks kiba mergáut važiuot Ml. 5. psn. tarnauti merga, būti tarnaite, samdine: Kiek jau metų mergauju, vieną valdžią žmonės rinko, kitą valdžią rinko, o man tas pats ir tas pats J.Balt. Pasiūgės truputį sirata ir eis mergáut Vj. Tik iš piemenių ir mergáuja Slv. Aš pas dėdę dešimt metų mergavaũ Žvr. \ mergauti; atsimergauti; išmergauti; pamergauti; pramergauti; primergauti; sumergauti